- vynyčininkas
- ×vỹnyčininkas sm. (1) KBII63, KII345,355, K, KGr558, NdŽ, KŽ, vynyčiniñkas (2) KŽ; H, N vynuogininkas: Vynyčininkas vynyčioje gyvenąs arba ją turįs prš. Budavojo korą ir jį vynyčininkams parsamdęs į svetimą žemę iškeliavo NTMt21,33.
Dictionary of the Lithuanian Language.